Motyvacija numesti svorio

Kodėl svorio metimo proceso pradžioje motyvacija slenka per stogą, o paskui kažkur dingsta? Kas gali demotyvuoti ir kas gali būti geriausias motyvatorius? Šie klausimai domina daugelį norinčių numesti svorio. Šiame straipsnyje apžvelgsime priežastis, trukdančias pradėti naują, „darnų" gyvenimą.

Tai, kad žmogus, nepaisant lyties ir amžiaus, nėra abejingas savo išvaizdai ir kitų žmonių išvaizdai, yra akivaizdus faktas. Vienas įdomiausių dalykų – spoksoti į patrauklų žmogų, fantazuojant apie jo charakterį ir gyvenimo būdą. Mūsų išvaizda taip pat yra mūsų dėmesio centre. Mes stengiamės suprasti savo pageidavimus ir galbūt ką nors nuslėpti – tiek nuo savęs, tiek nuo kitų.

Visą gyvenimą dirbame pagal savo įvaizdį – galite įsivaizduoti, koks svarbus mums yra mūsų daromas įspūdis! Tai ypač pasakytina apie moteris.

Paradoksas yra tas, kad išorinis patrauklumas dažnai yra svarbesnis nei sveikatos problemos.

Žmogus yra socialinė būtybė. Todėl svarbu išvaizdos vaidmenį vertinti kaip labai stiprų motyvacinį veiksnį. Tačiau kyla klausimas: kodėl tada antsvorį turintiems žmonėms taip dažnai trūksta šio faktoriaus, kad būtų sukurtas toks įvaizdis, kurio žmogui taip reikia, nuo seniausių laikų?

Kas yra motyvacija

Terminas „motyvacija" yra kilęs iš žodžio „motyvas" (lot. movere – „pajudinti, stumti"). Motyvacija – tai ne tik vidinių, bet ir išorinių jėgų visuma, skatinanti kažkokią veiklą. Būtent poreikiai ir jausmai yra pagrindiniai motyvacijos veiksniai. Alkis, seksualinis potraukis, troškulys ir nesaugumo jausmas visada lydi emocijų.

Emocijos yra psichologinis veiksnys. Pavyzdžiui, teigiamos emocijos rodo patenkintą poreikį, o neigiamos – nepatenkintą poreikį. Dėl didesnio moterų emocionalumo būtent jos dažnai patiria stiprų emocinį stresą.

Nepatenkinto poreikio išgyvenimas sukelia diskomfortą, kyla noras jį pašalinti. Pavyzdžiui, jei moteris nepatenkinta savo svoriu, ji nori atsikratyti šio trūkumo ir, atrodytų, motyvacijos tikslui pasiekti turėtų būti daugiau nei pakankamai.

Kodėl tada kyla problemų dėl šios varomosios jėgos? Kaip rasti motyvacijos numesti svorio? Svarbu suprasti, kad žmogaus veikla yra multimotyvuota, tai yra, ją vienu metu veikia skirtingi motyvai, kurie gali prieštarauti vienas kitam. Čia ir prasideda problemos.

Motyvacijos stokos veiksniai

• Žinių stoka. Visų pirma, psichologinių antsvorio priežasčių ignoravimas. Nors reikia pastebėti, kad apie galimas persivalgymo priežastis vis dažniau kalba ir patys mitybos specialistai bei dietologai.
• Trūksta palaikymo, net jei artimieji tau linki tik geriausio. Štai kodėl jie gali manyti, kad viskas su jumis yra gerai. Jei savo aplinkoje nerandate palaikymo, galite kreiptis į psichologą.
• Būsimųjų specialistų nesąžiningumas ir orientacija tik į greitai gaunamus rezultatus, kurie traumuoja ir sveikatą, ir psichiką. Jie nemoko, kaip išlaikyti gautus rezultatus, ką daryti, jei ištinka atkrytis.
• Nuolatiniai gedimai ir atkryčiai (kurie reikalauja specialisto pagalbos dirbant su valgymo sutrikimais) mažina motyvaciją ir nuotaiką.
• Lėtas svorio metimas taikant tinkamą visapusišką požiūrį, dėl kurio pasirenkamos trumpos programos. Tokio pasirinkimo pavyzdys yra tikslas „numesti svorio iki vasaros".

Šie veiksniai neigiamai veikia motyvaciją metant svorį ir sukelia nesugebėjimą savarankiškai susidoroti su problema. Lieknėjantis žmogus išgyvena tam tikrus etapus: prasidėjus lieknėjimo maratonui, užklupus grupinei euforijai, jis griežtai laikosi rekomendacijų, o vėliau entuziazmas dingsta. Atsiranda apatija, dažnai protestas, po kurio seka gedimas.

Priklausomybė nuo maisto

Beveik kiekvienas antsvorio turintis žmogus turi priklausomybę nuo maisto. Ši išvada kyla dėl gerovės ir elgesio ryšio. Tai yra, žmogus, kuris neturi jokios priklausomybės, pakeis elgesį, kai pablogės jo sveikata.

Jei elgesys nesikeičia ir toliau griauna žmogaus sveikatą, galime kalbėti apie paslėptą tokio buvimo priežastį. Esant antsvoriui, atsiranda krūva fiziologinių problemų (liga, energijos trūkumas, bloga odos ir plaukų būklė) ir psichologinių (žema savigarba, gėda, kaltės jausmas, nuolatinis nerimas, depresija, lėtinė depresija), tačiau žmogus serga. neskuba nieko keisti. tada jis ir toliau persivalgo, tai yra kalbame apie priklausomybe nuo maisto.

Diena po dienos maistas naudojamas, be kita ko, kaip antidepresantas ir raminamoji priemonė, siekiant nuslopinti jausmus ir emocijas, kylančias lenktynėse ratu: dieta – gedimas – kaltė – dieta. Maistas atpalaiduoja, pagerina nuotaiką ir net malšina skausmą.

Vaiko psichika vystosi „porinių santykių" pagrindu: mama – vaikas, motina – pienas, burna – skrandis, priežiūra – palaikymas. Maistas patenkina svarbius kūdikio troškimus nuo pat jo gyvenimo pradžios.

Jam skanus maistas – ideali mama. Mama, kuri supranta ir priima bet ką ar bet ką. Svarbu atminti, kad maistas žmogui turi ne tik fiziologinę reikšmę, bet ir psichologinę. Tai galingas psichologinės pusiausvyros reguliatorius. Štai kodėl taip sunku ir tiek daug laiko reikia dirbti su antsvoriu ir priklausomybe nuo maisto, gedimų, nesėkmių ir atkryčių.

Žemos motyvacijos priežastys

Dirbant su antsvoriu, žmogų vienu metu veikia daugiapoliai motyvai: viena vertus, baimė prarasti idealų įvaizdį ir visuomenės pasmerkimas, kita vertus, baimė prarasti galingą įrankį emocinei palaikymui. pusiausvyrą.

Emocijos ir jausmai, išmušantys lieknėjusį iš pusiausvyros, yra gana rimtos sąlygos. Dažniausios: gėda, kaltė, baimė, nerimas, bejėgiškumas, neviltis, melancholija, nuobodulys, nuovargis. Kiekvieną dieną mes patiriame daugybę skirtingų jausmų ir emocijų.

Apsvarstykime kai kuriuos iš jų išsamiai, kad suprastume problemos gilumą ir kitą kartą, kai sumažės motyvacija, neskubėkite savęs smerkti. Pabandykite išsiaiškinti, iš kur atsiranda demotyvuojantys veiksniai.

1. Nuovargis. Tai jėgų praradimas po ilgo darbo. Tačiau šis poreikis reikalauja miego ir poilsio, o ne maisto. Tačiau, be fizinio nuovargio, gali pasireikšti ir psichologinis nuovargis, kai užslopintos emocijos atima per daug energijos. Negebėjimas ar nenoras ieškoti kitų savireguliacijos priemonių verčia pavargusius žmones griebtis maisto. Idėja nuolat įveikti save vardan kažko ar ko nors derinama su nesugebėjimu papildyti išteklių poilsiu. Kaip išspręsti problemą? Pasivaikščiokite gryname ore, medituokite, skaitykite knygą, planuokite anksti eiti miegoti, išsimaudykite magnio vonioje.
2. Nuobodulys. Ar žinote, kad jausmas, kai per ilgai laukimas veda į perdegimą ir užsitęsusį nuobodulį? Prarandant gyvenimo prasmę ir atrodo, kad tai, kas vyksta, beprasmiška, kalbėti apie motyvaciją mesti svorį yra beprasmiška. Melancholija, neviltis, tuštuma. . . Stiprios ir kompleksinės emocijos sukelia diskomfortą, o esant priklausomybei nuo maisto, susidoroti padeda tik maistas. Kaip išspręsti problemą? Raskite tai, kas sužadintų jūsų aistrą! Kada paskutinį kartą piešėte? Ar paėmėte į rankas naują knygą? Ar bandėte gaminti naują patiekalą?
3. Bado baimė. Genetiškai ir istoriškai bado baimė provokuoja padidėjusį apetitą. Todėl daugybė žmonių suvalgo daug daugiau, nei leidžia jų skrandžio talpa. Šventinis stalas ar maisto pilnos spintelės ir šaldytuvas tikrai sumažins motyvaciją. Kaip išspręsti problemą? Nepamirškite gerti vandens! Valgykite lėtai, nesiblaškydami nuo įtaisų ir pokalbių. Salotų lėkštė turi būti gili – idealiai tiks dubuo. Plokščios lėkštės dydis neturi viršyti dviejų delnų. Prisiminkite pusiausvyros principą – tinkamas baltymų, riebalų ir angliavandenių derinys padeda numalšinti alkį bent 3-4 valandoms.
   Apgaulės lapelis apie makroelementų ir vandens suvartojimą:
   • baltymai - 1 g 1 kg svorio;
   • riebalai - 1 g 1 kg svorio;
   • angliavandeniai - 3-4 g 1 kg svorio. Nepamirškite apie pluoštą! Norma yra 20–30 g per dieną;
   • vanduo - 30-35 ml 1 kg svorio.
4. Gėda ir kaltė. Tai du stipriausi jausmai. Svorio metimas yra procesas, paprastai su pakilimais ir nuosmukiais, gedimais ir nesėkmėmis. Ir kiekvieną kartą, kai įvyksta atkrytis, žmogus patiria gėdos ir kaltės jausmą dėl savo silpnumo. Ir norėdamas nubausti save už šį nusikaltimą, jis laikosi griežtos dietos, dėl kurios vėl atsiranda gedimas. Ir taip toliau ratu.

Valgau, vadinasi, egzistuoju. Aistringas noras jaustis aktyviam yra vienas iš motyvų valgyti perteklinį maistą. Visuomenė, kurioje materialinės vertybės yra socialinės sėkmės matas, sukelia daugybę neigiamų jausmų, kurių nedirbdami negalėsite padidinti savo motyvacijos.

Kaip teisingai išsikelti tikslus, kad padidėtų motyvacija

Taigi neigiamos emocijos trukdo mesti svorį. Kitaip tariant, sąmonė yra perkrauta išgyvenimų, kurie atima energiją, taip reikalingą jėgoms sulieknėti. O šių jausmų spektras didžiulis: nuo savęs radimo iki kovos su vienatve.

Pasirodo, noras sulieknėti yra, bet motyvacija greitai praeina. Faktas yra tas, kad tie, kurie svajoja sulieknėti, ignoruoja jiems tikrai svarbius klausimus ir, formuluodami motyvaciją, vadovaujasi tik antraeiliais, paviršutiniškais norais.

Daugelis merginų labai nori numesti svorio, vėl ir vėl bando prisiversti tai padaryti, tačiau tuo pačiu išlieka antsvoris, išbandžiusios įvairius metodus. Ar kada nors pagalvojote, kad tai keista? Vienintelė teisinga strategija: svarbu siekti ne ko nors atsikratyti, o kažką gauti.

Svarbiausias dalykas didinant motyvaciją mesti svorį yra turėti aiškią viziją ir planuoti tą „kažką". Tikslų nustatymo mokymai yra pagrįsti šia paslaptimi, kuri iš esmės moko „teisingai kelti norus". Sunku numesti svorio, jei labai detaliai nesupranti, ką tau duos lieknėjimas. Merginai nelengva atsisakyti dar vieno saldainio, jei ji neprisimena paties maudymosi kostiumėlio, su kuriuo ji paradės tame paplūdimyje ir nepastebės tų pačių žvilgsnių. Jokie racionalios mitybos principai nepadės numesti svorio be jaudinančių fantazijų apie save ir tai, kaip jaučiatės lieknas kūnas, įvairi apranga, skirtingose gyvenimo situacijose.

Maudymosi kostiumėlis nėra vienintelis motyvatorius. Antsvorio turinčių žmonių organizmas patiria rimtą stresą. Riebalinio audinio nusėdimo ir raumenų audinio trūkumo pasekmės – ankstyvas senėjimas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos, sutrikę detoksikacijos procesai. . . Tai dar ne visas antsvorio pasekmių sąrašas.

Geriau pamirškite abstrakčius žodžius, kurie kažkada nepadėjo atrasti harmonijos – „numesiu svorio, būsiu labiau pasitikintis savimi, sveikesnis ir gražesnis" – ir pradėkite galvoti apie tas džiaugsmingas akimirkas, kurios jūsų laukia.

Teisingai užsibrėžtas tikslas yra geriausias motyvatorius numesti svorio.

Pagrindinių tikslų nustatymo taisyklių sąrašas:

1. Jūsų tikslai (mūsų atveju tai yra mintys apie lieknumą) turėtų būti suformuluoti į mažus siužetus (istorijas, scenarijus, istorijas, esė - kaip jums patinka) su jumis pagrindiniame vaidmenyje, kuriame išsamiai apibūdintumėte situaciją, kurioje esate. bus labai patogus dėl jūsų liekno kūno. Šios istorijos turėtų prasidėti nuo išsamaus savo figūros aprašymo su vienu ar kitu drabužiu (ar be jo), tada - jūsų išvaizda kaip visuma, įskaitant aksesuarus, šukuoseną ir makiažą; jūsų veiksmai šioje situacijoje (kaip atėjote, atsisėdote, pasukote galvą, pajudinote akis ir t. t. ) ir svarbiausia – jūsų pojūčių ir jausmų aprašymai (kaip jaučiatės savo kūną, koks esate laimingas, didžiuojatės savimi, kiek pasitikite savimi ir esate patenkinti). Dėl šio dizaino fantazija įgauna energijos, kuri yra jausmuose ir kuri įkrauna jus laimės troškimu – ir ji jus ves, net jei to visiškai nesuvokiate.
2. Svarbu: savo tiksluose aprašykite tik tai, ką darniai įgysite, kuo tapsite, o ne tai, ko atsikratysite! Ir visa tai esamuoju laiku, tarsi tai jau būtų įvykę. Jūs negalite rašyti savo tikslams apie išnykusias raukšles, patinimą, dusulį! Apibūdinkite lieknas kojas, grakščias kulkšnis, ploną juosmenį ir lengvą kvėpavimą. Mūsų pasąmonė, mūsų vidinė mergina nemato to, ko nebėra. Jums tereikia svajoti apie norus – tuomet sąmonė šiuos vaizdus suvoks kaip faktą ir privers jūsų kūną numesti papildomų kilogramų.
3. Turėtumėte turėti keletą tokių fantazijų ar istorijų, bent septynias. Jie turėtų atsispindėti įvairiose jūsų gyvenimo srityse: asmeniniame gyvenime, bendraujant su artimaisiais, darbe, laisvalaikiu, sveikata, savirealizacijoje. Kiekvienas turi savo sąrašą. Juk harmonija reikalinga ne kaip tikslas savaime, o kaip priemonė pagerinti gyvenimą visomis jo apraiškomis. Pats buvimas lieknui laimės neatneša, tačiau, kaip bebūtų keista, tai gali būti suplanuota tokių malonių situacijų, susijusių su lieknumu, forma. Nepamirškite, kad savo tikslų siekimas turėtų duoti jums tikrą džiaugsmą, o ne pelną, kad juos įvertintų ir palaikytų jūsų vidinis vaikas. Jūs svajojate ir rašote jam tikslus.
4. Kiekvienas jūsų tikslas turi turėti laiko ir erdvės rėmus, kad tam tikru metu galėtumėte pasakyti sau: „O! Padaryta! Aš motyvuoju save. Aš metu svorį".
5. O kad tikslai tikrai išsipildytų, jie turi būti realūs ir priklausyti tik nuo jūsų. Pavyzdžiui, jūs negalite planuoti, kad jus kažkas pamils, tačiau galite prisiimti ir apibūdinti savo pasitikėjimą, džiaugsmą, pasididžiavimą ir susižavėjimą savimi kokioje nors svarbioje situacijoje, ir jūsų nuotaika viską padarys. . .
6. Jūsų tikslai turėtų būti ir tiesioginiai, ir trumpalaikiai, ir tolimi, ir ilgalaikiai. Turėsite juos paskirstyti per visą svorio metimo laikotarpį, kad palaipsniui išsipildydami jie jus „šildytų" ir paskatintų jus naujiems laimėjimams. Reikia didžiuotis savimi, girti ir apdovanoti save už kiekvieną išsipildžiusį tikslą. Nepamirškite atnaujinti savo „džiaugsmingų planų", kai jie vystosi. Yra tik viena sąlyga: atlygis neturėtų būti saldi bandelė ar mėsainis. Kas tau patinka? Nauja suknelė, eiti į teatrą, susitikti su draugais? Visą laiką turi būti bent septyni įvarčiai. Kai taikiniai baigsis, svoris sustos.
7. Einate teisingu keliu, jei fantazuodami, galvodami ir užsibrėždami tikslus pajusite džiaugsmingą jaudulį, nekantrumą ir niežėjimą pirštų galiukuose: „O, norėčiau paskubėti! Oi, kaip aš šito noriu! Kaip bus puiku! "Jau įgyvendintą tikslą galite „išbandyti" mintyse laikydami ir pasverdami jį ant vienos rankos, o ant kitos padėdami mėgstamą produktą. Įsivaizduokite jo kvapą, skonį. . . Kas nusveria? Jei gaminiui vis tiek teikiama pirmenybė, jūsų tikslas gali būti neįgyvendintas arba ne visai tikslus.

Tikslai yra galinga varomoji jėga jūsų kelionėje, norint tapti tinkama. Jie dirbs kažkur sąmonės gelmėse, parodys teisingą kryptį.

Ką daryti – žingsnis po žingsnio planas

Šis straipsnis nėra instrukcija ar veiksmų vadovas. Tai gali priversti jus pradėti analizuoti galimas sumažėjusios motyvacijos priežastis. Kaip rodo praktika, motyvuojančių paskatų dirbant su antsvoriu yra žymiai mažiau nei demotyvuojančių, todėl pastarąsias reikia kruopščiai išdirbti.

• Nustatykite tikslo aktualumą: ar tikrai norite numesti svorio?
• Prisiminkite subalansuotos mitybos svarbą. Vitamino D, chromo, B grupės vitaminų ir visaverčių riebalų trūkumas maiste padidina apetitą.
• Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei esate įsitikinęs, kad turite norą sulieknėti ir tai aktualu šiandien, geriau kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, nes dažnai sunku susidoroti su problema pačiam dėl vidinio pasipriešinimo.

O prieš pradedant praktiškai pritaikyti įgytas žinias, duosime pagrindinį patarimą: nekovokite su kebliais riebalais, prisiverskite mesti svorį. Svarbu užmegzti draugystę ir partnerystę su savo kūnu. Labiausiai naudingas motyvatorius esi tu pats.